Elina atėjo į keistą kambarį, ir krestelėjusi savo nuostabius baltus plauks, apsidairė. Kambarys buvo pripildytas įvairiausių senienų, kurios buvo niekam nereikalingos.
Elina priėjo prie didžiulės juodos spintos, kuri atrodė kad vos tik prisiliesi, tuoj subyrės. Mergaitė ją atvėrė. Ten puikavosi sidabrinis durklas, ir juoda, apsupta voratinklių burtų lazdelė. Elina skambiai nusikvatojo, ir pagriebusi daiktus išbėjo iš kambario, kuriame vis dar aidėjo kvatojimas.